Ne tik patyrę sportininkai ar automobilių sporto gerbėjai gerai žino daugiau nei pusę amžiaus veikiančią talentų kalvę – to paties pavadinimo gatvėje įsikūrusį „Plytinės“ kartodromą.
Nuo tų atmintinų laikų, kai 1967 m. balandžio 28-ąją tuometinis Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Vildžiūnas pasirašė sprendimą dėl kartodromo įkūrimo, čia pirmuosius vairavimo įgūdžius įgijo, o vėliau kėlė savo meistriškumą šimtai žinomų šalies automobilių sporto meistrų.
Pradžioje buvęs išskirtinai profesionalams skirtas sporto objektas atgavus nepriklausomybę plačiai atvėrė duris mėgėjams, o ypač – į greičių pasaulį besitaikantiems vaikams.
„Plytinės“ kartodromą garsina jame veikianti vaikų kartingo akademija. Čia mokoma ne tik lenktynių taktikos ir strategijos, bet ir saugaus vairavimo. Kasmet kelios dešimtys vaikų baigia akademiją, iš kurių gabiausieji įsilieja į profesionalių sportininkų gretas.
Daugeliui vaikų globos namų auklėtinių bene didžiausia švente tapo tradiciniai signataro Egidijaus Bičkausko kartingo turnyrai, į kuriuos šiemet jie rinksis jau dvyliktąjį kartą!
Per pusamžį pasikeitė ne tik pati kartodromo trasa, bet ir visa jo infrastruktūra. Šios sporto bazės naudą ugdant saugaus vairavimo pradmenis ir rengiant šalies sportininkus teigiamai įvertino joje, vienintelėje iš šalies automobilių sporto bazių, prieš keletą metų apsilankęs Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) prezidentas Jeanas Todt’as.
„Tokių autoritetų įvertinimas išties malonus, tačiau negalime apsiriboti pasiektu žinodami, ko dar reikia, kad „Plytinės“ kartodromas garsėtų ne tik amžiumi ar tradicijomis, bet ir kaip moderniausias, aprūpintas pažangiausiomis technologijomis“, – sako VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius Darius Jonušis.
Pasak vadovo, bene didžiausias bazės trūkumas tas, kad tiek profesionalai sportininkai, tiek besitreniruojantys mėgėjai iki šiol neturėjo galimybės važiuodami matyti vieno rato įveikimo rezultatų, nes kartodrome nėra tokios rezultatų vaizdavimo įrangos.
„Po treniruotės visi gauna lapą, kuriame nurodyti kiekvieno rato įveikimo laikai, – sako D. Jonušis. – Tačiau tai iš dalies prilygsta šaukštams po pietų, nes besitreniruojantis ar lenktyniaujantis netenka galimybės čia ir dabar sekti veiksnių, įtakojančių jo rezultatus, tik pravažiavus ratą, ieškoti bei analizuoti padarytas klaidas, kodėl vienas ratas buvo greitesnis, o kitas – lėtesnis“.
Tai rimtas kliuvinys, nes tik iškart gaudamas minėtus duomenis sportininkas įgyja galimybę tobulėti, lyginti rezultatus ir ieškoti juos įtakojančių veiksnių.
Tačiau tai tęsis nebeilgai, nes VšĮ „Plytinės kartodromas“ laimėjo konkursą lenktyniavimo laikų vaizdavimo įrangai įsigyti, bendrai finansuojamą valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis ir kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pavasarį ketinama įsigyti šiomis funkcijomis aprūpintą lauko ekraną ir netrukus pradėti jo montavimo bei derinimo darbus.
Jonušis tikisi, jog sumontavus šiuolaikišką rezultatų vaizdavimo įrangą žymiai pagerės treniruočių bei mokymo procesas, o tuo pačiu ir padaugės treniruočių bei varžybų „Plytinės“ kartodrome.
Algimanto BRAZAIČIO nuotraukos