Kategorija: Uncategorized

Pagarsėjusio „Plytinės“ kartodromo Vilniuje gimtadieniu laikoma 1967-ųjų balandžio 28-oji, kai jį įteisino miesto valdžia ir skyrė žemės sklypą statybai. Jau po ketverių metų čia surengtos pirmosios varžybos ir nuo tol šios sporto bazės veikla niekad nebuvo nutrūkusi.

Per 58 jo gyvavimo metus „Plytinės“ kartodromas tapo tikra talentų kalve, kurioje savo sportinį kelią pradėjo tokie pripažinti kartingo meistrai kaip Žilvinas Oškutis, Kazimieras Vasiliauskas, Arūnas Beleška, Simas Juodviršis, Justas Jonušis, Gustas Grinbergas, Kajus Šikšnelis ir daugybė kitų, kurių vardus įsiminė daugelis žiūrovų įvairiose pasaulio arenose.

„Plytinės“ kartodromą, vienintelį iš visų, esančių Baltijos šalyse, aplankė FIA prezidentas Jeanas Todt’as, labai palankiai įvertinęs jo veiklą ir paskatinęs tolesnę sporto bazės šeimininkų plėtojamą jaunųjų talentų ugdymo programą.

„Plytinės“ kartodrome kasdien treniruojasi dešimtys jaunuolių, daugelis entuziastų mokosi lenktynių meno ir saugaus vairavimo paslapčių. Čia jau septyniolika metų kasmet rengiami tradiciniai Nepriklausomybės akto signataro Egidijaus Bičkausko kartingo turnyrai, kuriuose varžosi globojami ir dienos centrus lankantys vaikai ir kurio finalas vyks gegužės 31-ąją.

Kartodromo 58-ojo gimtadienio išvakarėse mintimis apie jame praleistus metus, patirtas emocijas dalijasi keletas kartingo veteranų, kažkada diktavusių madas.

 

„Plytinėje“ – nuo penkerių

 

50-ties metų kartingo lenktynininkas ir šios šakos sporto organizatorius, penkis kartus Lietuvos kartingo čempionas, šešis kartus Baltijos šalių taurės laimėtojas Žilvinas Oškutis pirmą kartą „Plytinės“ kartodromą atrado būdamas vos penkerių.

„Prisimenu, aplankyti šią garsėjančią sporto bazę nesunkiai mane įkalbėjo tėtis, nors kartingo tada man dar niekas nepatikėjo, – sako ilgus metus geriausiu Lietuvos bei Baltijos šalių kartingo meistru tituluotas Ž. Oškutis, vėliau išbandęs ir daugelį Europos bei pasaulio trasų, 2001 metais pelnęs Lietuvos žurnalistų autoklubo „Metų vairo“ apdovanojimą, skiriamą automobilių sporto atstovui, labiausiai garsinusiam šalies vardą užsienio trasose. – Iš pradžių man davė tik motorinį dviratį su labai mažo galingumo varikliu. Tad pavydžiai žiūrėjau į tėvą, kuris su greitesniu ir galingesniu kartingu suko ratus legendinėje „Plytinėje“, drąsiai piešdamas neįprastas trajektorijas“.

Žilvinas prie kartingo vairo sėdo būdamas jau septynerių. Po to sekė daugiau nei du dešimtmečiai  lenktynių trasose, kurie buvo tokie intensyvūs bei trumpi, tarsi viena diena. Dalyvauta ir Europos kartingo pirmenybėse, ir JAV „Skip Barber“ bei „Barber Dodge“ čempionatuose, tačiau mieliausi prisiminimai sportininkui susiję su batalijomis „Plytinėje“, kurioje daug kartų kopta ant visų nugalėtojų pakylos laiptelių, atšvęstas ne vienas čempiono titulas.

Baigęs aktyvią sportininko karjerą Žilvinas nešykštėjo savo patyrimo ir noriai jį perteikė jauniesiems, tada dar tik kylantiems šalies automobilių sporto atstovams.

„Kad Lietuvos automobilių sportininkai ne iš kelmo spirti, įrodyti pavyko ne tik man vienam ir mano ugdytiems talentams, – sako Ž. Oškutis, didžiuodamasis, kad „Plytinėje“ kažkada patirties sėmėsi ir jo treniruoti meistrai Kazimieras Vasiliauskas, Arūnas Beleška, Marius Slaboševičius, Simas Juodviršis ir daugybė kitų. – Belieka palinkėti, kad ir toliau „Plytinėje“ būtų ugdomi talentai ir kad jų niekad nestokotų Lietuvos automobilių sportas“.

Ne lietus merkė nugarą

 

Kaip teigia dabar 34-rių Kazimieras Vasiliauskas, beprotiškai jam patinkančiu kartingų sportu susidomėjo būdamas septynerių. Įkvėpė dėdės Dariaus Vasiliausko, kurį automobilių sporto gerbėjai prisimena iš „Promosporto” rengtų ir didelį populiarumą tada turėjusių „BMW taurės” lenktynių, pavyzdys.

Sūnų visapusiškai palaikė ir rėmė tėvas Kastytis, iškėlęs jam bene vienintelį ultimatumą – pirma sėkmingas mokymasis, o paskui – jokių kliūčių jo pamėgtam greičių pasauliui.

„Kai pradėjau sportuoti, Lietuvoje buvo tik trys kartodromai – Vilniuje, Šiauliuose ir Aukštadvaryje. Kadangi augau Kaišiadoryse, man arčiausias buvo Aukštadvaryje, kurį gana greit iškeičiau į garsiąją „Plytinę“, – prisimena K. Vasiliauskas. – Kaip šiandien atmintyje išlikusi pirmoji treniruotė „Plytinėje“, kai be perstojo kaip iš kibiro pliaupė lietus. O kartodrome buvo ką tik išlietas asfaltas – lygus kaip stiklas. Užtat slidus kaip ledas, todėl tokiomis sąlygomis suvaldyti kartą reikėjo nemenko meistriškumo, kurio tuomet dar stokojau“.

Nors nugara po treniruotės buvo šlapia ne nuo lietaus, tačiau po jos sportininkas bemaž nejuto jokio skausmo. Taip pirmąkart akivaizdžiai įsitikinta, kokią reikšmę lenktynininko savijautai, o ir įgūdžių bei meistriškumo ugdymui, turi pastebimai geresnės sąlygos nei ankstesnėje treniruočių bazėje. Užtenka vien idealiai lygaus trasos paviršiaus.

„Kartu tai buvo ir pirmoji pamoka kaip reikia saugiai važiuoti lyjant ar esant slidžiam keliui. Ta pamoka išliko atmintyje visame tolesniame mano sportiniame kelyje, net ir pilotuojant „Formulės 2“ techniką“, – sako Kazimieras, kurį tik lėšų stygius sustabdė nuo aukščiausiojo automobilių sporto ešelono – „Formulės 1“.

„Plytinės“ kartodromas kaišiadoriškiui suteikė dar vieną neįkainojamą pamoką.

„Tai vienas iš nedaugelio kartodromų, lenkimo manevrui neteikiantis daug galimybių. Jei nori čia aplenkti varžovą, turi pademonstruoti visą savo meistriškumą, kurį pasiekti ir ugdyti padėjo būtent jaunųjų sportininkų kalve laikoma „Plytinė“, – sako vienas žymesnių šalies žiedinių lenktynių meistrų, dvejus metus paeiliui, 2009 ir 2010-aisiais pelnęs „Metų vairą“.

„Ko palinkėti 58-ąsias gyvavimo metines sutinkančiam „Plytinės“ kartodromui? Pirmiausia, gyvuoti dar 100 metų ir pateisinti Lietuvos automobilių sporto kalvės vardą, ir toliau teikti pirmąsias meistriškumo pamokas kylantiems talentams. Tegu šio kartodromai vartai jiems atveria duris į didžiausias Europos ir pasaulio arenų duris“, – sako „Plytinėje“ tokias pamokas patyręs Kazimieras Vasiliauskas.

 

Nuo lygaus asfalto – į bekelės smėlynus

 

25-erių tauragiškis Rokas Baciuška – profesionalus automobilių lenktynininkas, pasaulio čempionas, keturių Dakaro maratonų dalyvis ir prizininkas, į Lietuvą parvežęs garsiąją Beduino statulėlę, FIA ralio reido čempionas, 2022 m. išrinktas geriausiu Dakaro metų naujoku,

2018, 2019, 2023 ir 2024-aisiais apdovanotas Lietuvos žurnalistų autoklubo „Metų vairu“.

Roko laimėjimų sąrašas – išties didžiulis. Tačiau galbūt ne visi žino, jog jaunasis Dakaro dykumų užkariautojas, kuriam laimėjimų pavydi daugelis gerokai vyresnių ir, regis, labiau patyrusių, į bekelės smėlynus pasuko iš lygaus kaip stiklas „Plytinės“ kartodromo.

1. Baciuška pirmąją paraišką į automobilių sportą pateikė, palyginti su kitais, vėlokai, būdamas jau devynerių.

„Visada liksiu dėkingas Taurui Staniuliui, – sako Rokas. – Tai jis mane atsitempė į Smalininkų kartodromą, tai jis man suteikė pirmąsias pamokas ir įgūdžius. Užsikabinau, patiko šis sportas, o kadangi Smalininkai ne itin toli nuo mano gimtosios Tauragės, neskaičiavau šioje trasoje praleistų valandų“.

Tačiau ateina metas, kai bet kuriam paukščiui gimtasis lizdas tampa per ankštas. Taip ir Rokui, kurį viliojo visos Baltijos šalių, ir ne tik jų, trasos.

Nemažai ratų būsimasis dykumų užkariautojas praleido ir „Plytinėje“.

„Jos posūkių ir trumpų tiesiųjų nepamiršau ir dabar, pralėkčiau, regis, užrištomis akimis. Kaip ne kaip, „Plytinėje“ rungtyniavau dar būdamas ir 17-metis, – prisimena R. Baciuška. – Čia iškovota ne viena pergalė, ne kartą čia tapau čempionu, kadangi „Plytinėje“ paprastai vykdavo pirmojo ir paskutiniojo etapų lenktynės“.

Daugelyje trasų lenktyniavusį tauragiškį „Plytinėje“ žavėjo konkurencinga bendruomenė, su kuria varžydamasis niekada nežinai kuriam bus lemta finišo liniją kirsti pirmam.

„Mane dar tebežavi atmintyje iš „Plytinės“ laikų išlikusi nekompromisinė, nenuspėjama kova su tokiais asais, kaip Paulius Paškevičius, Kazimieras Vasiliauskas, Simas Juodviršis, Justas Jonušis, Gustas Grinbergas, Kasparas Vaškelis ir pulkas kitų, kurių šioje trasoje niekad nestigo“, – su nostalgija čia praleistus gražiausius jaunystės metus mena Rokas Baciuška, 58-ojo trasos gimtadienio proga linkintis, kad čia ir toliau tvyrotų tokia pati pakili treniruočių atmosfera, kad po įtemptų kovų „Plytinės“ kartodromas dovanotų žiūrovams dar daugiau smagių pramogų“.

Signataro E. Bičkausko turnyro nugalėtojai keliaus į Briuselį

Ne tik tarp vaikų didelio populiarumo susilaukė „Plytinės“ kartodrome vykstantys tradiciniai, kasmetiniai Nepriklausomybės akto signataro Egidijaus Bičkausko kartingo turnyrai, kuriuose varžosi globojami ir dienos centrus lankantys vaikai.

Tokių turnyrų jau surengta 16, o 17-tojo vėliava „Plytinės“ kartodrome bus pakelta šių metų gegužės 31-ąją, šeštadienį.

Taip nutarta neseniai įvykusiame E. Bičkausko kartingo turnyro organizacinio komiteto posėdyje.

Aiškus ir pagrindinis prizas, laukiantis komandos nugalėtojos. Tai europarlamentaro Vytenio Andriukaičio dovana – kelionė į Briuselį, kurios vienu iš akcentų taps viešnagė Europos parlamente ir išsamesnė pažintis su jo funkcijomis ir veikla bei ten dirbančiais mūsų šalies atstovais.

Organizatoriai tikisi, jog gegužės 31-ąją „Plytinės“ kartodrome, kaip ir pernai, varžysis apie 100-150 globojamų ir dienos centrus lankančių vaikų.

Jau pradėta ir dalyvių registracija į šį turnyrą, o jo rengėjai registracijos formalumus žada baigti gegužės 19 d. Plačiau apie registraciją, turnyro taisykles ir kitus aspektus ieškokite organizatorių portale [email protected] 

„Džiugu, kad globojami ir dienos centrus lankantys vaikai tradiciniame signataro turnyre ne tik išsamiau susipažįsta su kartingais, o tuo pačiu ir eismo saugumo pagrindais, tačiau ir išsiveža begalę įspūdžių, juos lydinčių iki tokio pat renginio kitais metais“, – kalbėjo turnyro partnerio, Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovė Jolita Radionovienė, pakvietusi ir daugiau rėmėjų, norinčių prisidėti prie šio kilnaus renginio.

Vaikai ne tik tarpusavyje varžysis dėl pagrindinių ir daugybės kitų patrauklių prizų, bet ir bursis į palaikymo komandas, ragaus „Aurum“ ledų, vaišinsis karštais pietumis, o pertraukos metu jų laukia įdomi istorijos pamokėlė apie šarvuotų Lietuvos riterių kovas su priešais, kurią praves šio reikalo žinovai iš viduramžiai.lt įmonės.

„Belieka tik padėkoti už 16-kos metų įdirbį „Plytinės“ kartodromo komandai Dariui Jonušiui, Aleksejui Čerešniovyj, Eglei Radvilaitei ir kitiems, visada randantiems išeitį iš bet kokios padėties ir šioje, seniausioje, turinčioje puikią infrastruktūrą šalies bazėje išugdžiusiems būrį Lietuvą garsinančių sportininkų, kuriems, irgi vieninteliams šalyje, „Plytinės“ kartodrome treniruotės nemokamos, – sakė turnyro iniciatorius ir organizatorius signataras Egidijus Bičkauskas.

-Paskutiniu metu vis labiau stebina mane pasiekiančios kalbos apie bandymus kišti pagalius į sklandžiai riedančio vežimo ratus ir kaskart vis labiau ryškėjanti vertelgų vizija vietoje valstybei nė cento nekainuojančio „Plytinės“ kartodromo regėti kylančius daugiabučius ar dar kažką.“

Tačiau, nepaisant visų šitų drumzlių, signataras E. Bičkauskas pareiškė esąs tvirtai įsitikinęs, jog „Plytinės“ kartodromas, balandžio 28-ąją pažymėsiantis 58-ąsias savo įkūrimo metines, sėkmingai sulauks ir iškilaus 100-čio jubiliejaus, tuo džiugindamas ne tik vaikus, bet ir automobilių sportą pamėgusius žmones iš visos Lietuvos.

Dalinamės straipsniu apie vaikų kartingo būrelį bei saugaus eismo svarbą:

https://www.15min.lt/sportas/naujiena/autosportas/d-jonusis-vaikui-pakanka-15-minuciu-pavaziuoti-kartingu-kad-ateityje-butu-saugesnis-ir-geresnis-vairuotojas-311-2335202

 

Sostinės pakraštyje daugiau nei penkis dešimtmečius veikia kartodromas. Mažus automobiliukus, nuo kurių savo sportinę karjerą yra pradėję beveik visi žymiausi Lietuvos ir pasaulio automobilių sporto lyderiai, žino ir yra išbandę daugelis. Pramoginiai kartai – populiari pramoga, tačiau su sportinės technikos greičiu bei galia jie turi nedaug bendro: mėgėjams reikia azarto ir saugios pramogos, kuri taip pat padeda formuotis vairavimo įgūdžiams, o sportininkai varžosi dėl tūkstantųjų sekundės dalių, tobulindami kiekvieno posūkio trajektorijų milimetrus.

Kartodromo trasa Vilniuje buvo pradėta statyti dar 1967 metais, o nuo 1970 metų Plytinės kartodromu dabar vadinamas objektas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių panašių erdvių, be pertraukų veikiančių jau daugiau kaip pusę amžiaus.

Sovietiniai laikai, kai tam valdžios struktūros rūpinosi, propagavo ir finansavo įvairias technines sporto šakas (aviamodelius, automobilių bei motociklų sportą, taip pat ir kartingą), seniai praėjo. Tačiau kartingas liko bene vienintele technine sporto šaka, kurios atstovai jau nepriklausomos Lietuvos laikais masiškai dalyvauja ir parveža medalius iš aukščiausio rango varžybų – Europos ar pasaulio čempionatų. Pagrįstai galima sakyti, kad didelė dalis ryškiausių Lietuvos kartingo žvaigždžių savo karjerą pradėjo ir kantriai treniravosi būtent Plytinės kartodrome.

Panašių objektų mūsų šalyje nėra daug – kartodromai veikia Šiauliuose, Kuršėnuose, Jurbarko rajono Smalininkų miestelyje, greta Elektrėnų ir Aukštadvaryje.

„Mes veikiame visus 12 mėnesių. Greičio mėgėjai žiemą tikrai nesiilsi, važinėti ant slidžios dangos mėgsta visi, nes tai yra unikali galimybė tobulinti savo vairavimo įgūdžius,“ – pasakoja kartodromo administratorė Eglė Radvilaitė. – „Mes ir patys organizuojame 6-12 ir 12-18 metų vaikų ir jaunimo būrelius, užsiėmimuose du kartus per savaitę dalyvauja beveik šimtas mokinių“.

Pašnekovė pažymi, kad būrelius lanko beveik išimtinai tik berniukai ir vaikinai, tačiau kartingo vadinti vien vyrišku sportu ar vyrų pramoga tikrai negalima: tarp šalies čempionato dalyvių nuolat randasi merginų, o ir pačios dailiosios lyties atstovės mielai išbando nepakartojamas emocijas teikiantį sportą.

Tie, kas neplanuoja dalyvauti aukščiausio rango varžybose, Plytinės kartodrome kasmet dalyvauja fanų čempionate: 7 etapų varžybose kovoja virš 100 greičio mėgėjų. Kai kurie jų, užsidegę azartu, tęsia karjerą Lietuvos kartingo čempionate, kur yra įvairios technikos klasių, tad ir su kuklesniu biudžetu galima sėkmingai dalyvauti, kovojant dėl nacionalinio čempionato ar Lietuvos kartingo federacijos taurės apdovanojimų.

Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Egidijus Janavičius pripažįsta, kad nuo kartingo savo karjerą pradėjo beveik visi garsiausi pastarųjų metų šalies lenktynininkai, o dukart pasaulio čempionas Rokas Baciuška dar ir šiais metais dalyvavo bei dalyvauja Lietuvos kartingo čempionato etapuose.

„Techninės sporto šakos, atgavus nepriklausomybę ir nebelikus buvusios „DOSAAF“, liko „numestos“ į šalį. Net ir šiandien sportą kuruojantys valdininkai nesupranta techninių sporto šakų specifikos. Teisės aktai, reglamentuojantys sportą, nėra adaptuoti techninėms sporto šakoms. Valstybė per šiuos nepriklausomybės metus nepastatė nei vienos automobilių sporto (įskaitant ir kartingo) trasos. Visos trasos buvo pastatytos sovietmečiu. Viena kartingo trasa buvo pastatyta privačios iniciatyvos dėka, bet ji nėra tinkama sportui ir joje nevykdomi Lietuvos kartingo čempionato etapai. Manau valstybė, norint siekti aukštų rezultatų (medalių) pasaulio ir Europos čempionatuose, siekdama jaunimo užimtumo, privalo skatinti kartingo sportą. Norėčiau tikėti, kad iš techninių sporto šakų išaugs ne tik inžinieriai, bet ir  kariai, gebantys valdyti transporto priemones. O nuo kartingo savo kelią pradėję vairuotojai ne tik patys saugiai elgsis keliuose, bet ir mokys kitus eismo saugumo,“ – sako E. Janavičius.

Viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ vadovas Darius Jonušis nelinkęs skirstyti klientų į profesionalus ir tiesiog lenktynių mėgėjus ar mėgėjas.

„Aš matau šį objektą kaip labai svarbų eismo saugumui. Kiekvienas, kuris kad ir keliolika minučių pabandė pavairuoti kartą, jau kitaip supranta inercijos dėsnius, kitaip vertina pavojingas situacijas, jaučia greičio ribas ir būtent mūsų kartodrome įgyja tuos įgūdžius, kurie pagelbėja ekstremaliais vairavimo atvejais. Ir taip buvo visą laiką: kartodrome užauga ne tik čempionai, bet ir geresni, saugesni vairuotojai“, – sako D. Jonušis.

Juo labiau dabar, kai net aikštelėse legaliai negalima bandyti savo vairavimo įgūdžius, kone vienintelė vieta tai padaryti lieka kartodromai.

Įvairūs teisės aktai kartodromo šeimininkus įspraudžia į gana griežtus veiklos rėmus. Nors pats Plytinės kartodromas yra dalies lėktuvų leidimosi į Vilniaus oro uostą trajektorijos apačioje ir orlaiviai virš kartodromo leidžiasi jau išskleidę važiuokles, jų keliamas triukšmas kai kurioms institucijoms nekliūna.

Paradoksas: kartodromas čia veikia daugiau nei penkis dešimtmečius be pertraukų, tačiau kai kurie gyventojai skundžiasi, kad butus pardavę nekilnojamojo turto vystytojai apie tokį objektą jų neinformavo. Nesvarbu, kad pramoginių kartų variklių skleidžiamas garsas tikrai nėra didesnis už lėktuvų…

Sportininkai Vilniuje treniruotis gali irgi tik griežtai reglamentuotu laiku, o Lietuvos ar Baltijos šalių čempionato bei kitų varžybų organizatoriai aukšto meistriškumo renginiams turi tik kelias dienas per metus.

„Nepaisant visų ribojimų, tikrai tikiuosi, kad unikalus objektas Vilniuje ir ateityje išliks svarbiu automobilių sporto infrastruktūros centru. Mes jau ne vienerius metus dirbame, jausdami griežtus tvarkų ribojimus. Tačiau degančios jaunosios kartos sportininkų akys, į treniruotes atvykstantys garsiausi šalies lenktynininkai, galų gale – saugiau kelyje besielgiantys vairuotojai – tai ir mūsų kasdieninės veiklos rezultatas. Daugiau kaip pusę amžiaus veikiantis kartodromas yra įveikęs ne vieną skundų ir įvairių tikrinimų bangą: čia buvo, yra ir bus važiuojama, bus lenktyniaujama, bus ugdomi ir nauji čempionai, ir tiesiog geresni vairuotojai“, – optimizmo nestokoja Darius Jonušis.

Norime iš visos širdies padėkoti Įkvėpti judėti fondui, kuris padėjo didinti mažųjų lentynininkų fizinį užimtumą, suteikė galimybę rengti jiems čempionatus ir visus važiavimus jaustis saugiai.
Fondo dėka įsigijome naujus vaikiškus kartus, šalmus, trasos atitvarus ir kitas būtinas priemones, skirtas pagerinti sąlygas vaikams važinėti mūsų kartodrome. 🥳🏎

Įkvėpti judėti fondas mums padėjo įsigyti naujus vaikiškus kartus, naujus trasos atitvarus, vaikiškus šalmus, kurių dėka nuo šiol galime mėgėjų varžybas rengti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. ☺
Dėkojame fondui ir lauksime visų norinčių dalyvauti varžybose jau spalio 15 dieną paskutiniajame Plytinės Kartodromas čempionato etape. 🏁

Mūsų mažieji lenktynininkai dėkoja Įkvėpti judėti fondui, kuris suteikė galimybę jiems varžytis lenktynėse saugiai – pasipildėme naujais kartais su saugos diržais, naujais vaikiškais šalmais bei trasos apsauginiais atitvarais.

Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.